Eteriniai aliejai ir kaip jie veikia mus, 2 dalis

Eteriniai aliejai yra gamtiniai, lakūs, aromatiniai junginiai, randami krūmokšniuose, gėlėse, medžiuose, šaknyse, krūmuose, sėklose. Dažniausiai jie yra išskiriami garų, distiliacijos, hidrodistiliacijos ar šalto spaudimo metodais. Nuo augalo auginimo ir surinkimo ypatumų ir spaudimo metodo specifikos priklauso eterinio aliejaus kaina. Kuo šie procesai sudėtingesni, reikalaujantys daugiau rankų darbo, tuo kainą yra aukštesnė.

Eterinių aliejų galia slypi jų sudėtinėse dalyse be junginiuose. Kiekvienas eterinis aliejus sudarytas iš 200-500 skirtingų sudedamųjų dalių, kurios jiems ir suteikia skirtingus efektus. Nėra dviejų vienodų aliejų. Eteriniai aliejai turi unikalią savybę prasiskverbti į ląstelės membraną ir nukeliauti į kraują bei audinius. Unikali, riebaluose tirpi eterinių aliejų struktūra yra labai panaši į mūsų ląstelės sandarą. Eterinių aliejų molekulės yra santykinai mažos, tai sustiprina jų gebėjimą prasiskverbti į ląsteles. Tepant eterinius aliejus ant kūno ar padų, jie pasiskirsto po visą kūną per kelias minutes.

Eteriniai aliejai skiriasi nuo riebiųjų aliejų, jie turi žymiai sudėtingesnę žiedinę struktūrą, kai tuo tarpu riebiųjų aliejų struktūra yra linijinė anglies-vandenilio struktūra. Eteriniai aliejai turi 14 komponentų kategorijų:

1. Alkanai. Jų randama tik kelių eterinių aliejų sudėtyje ir jų dažniausiai būna mažiau nei 1proc.
2. Fenoliai. Tikėtina, kad fenoliai turi antiseptinių, antimikrobinių savybių, taip pat įvairiais būdais gali sustiprinti imuninę sistemą. Kai kurie fenoliai yra stiprūs, todėl gali dirginti odą.
3. Menoterpenai: alfa-pinenas, d-limonenas, l-limonenas, sabinenas, mircenas, beta-felandrenas, kamfenas ir ocimenas. Jų dažniausiai randama visuose eteriniuose aliejuose. Jie yra pirmas aromatas pajuntamas uostant  eterinį aliejų. 
4. Seskviterpenai. Eteriniuose aliejuose yra net 3000 skirtingų seskviterpenų. Jie ramina uždegimą audiniuose taip pat teigiamai veikia emocijas bei hormonų pusiausvyrą.
5. Alkoholiai. Šis komponentas suteikia energijos, valo bei turi antiseptinių, antivirusinių savybių, o taip pat kvepia saldžiu gėlių aromatu.
6. Eteriai. Balansuoja bei ramina, padeda išlieti emocijas ir turi antidepresinį poveikį.
7. Aldehidai. Jie yra antimikrobiniai, priešuždegiminiai, šaldantys, stipraus aromato junginiai. Jie taip pat gali raminti nervų sistemą, lengvinti emocinį stresą bei mažinti kraujo spaudimą.
8. Ketonai. Juos apibūdina stiprus, išskirtinis kvapas. Manoma, kad jie turi raminantį poveikį, kvėpavimą lengvinančių bei analgetinių savybių. Taip pat skatina gijimą (ląstelių regeneraciją) bei valo receptorių vietas.
9. Karboksirūgštys. Jie sudaro labai mažas, 1-2 proc., eterinių aliejų dalis. Jos stimuliuoja, veikia valančiai bei reaguoja su kitais komponentais.
10. Esteriai. Jie dažniausiai turi stiprų saldų kvapą, pasižymi raminančiu, balansuojančiu poveiki, priešgrybelinėmis savybėmis bei streso ir emocijų palengvinimu.
11. Oksidai. Randami labai mažais kiekiais. Didžioji dalis aliejų turi oksidą, 1,8-cineolis, kitaip - eukaliptolis. Šio komponento turintys aliejai žinomi kaip kvėpavimo takus laisvinantys ir sinusus valantys.
12. Laktonai. Laktonai kaip ir ketonai lengvina atsikosėjimą, gleivių paburkimą. Jų aromatas švelnus. Manoma, kad jei taip pat gali turėti antiseptinių, antiparazitinių ir priešuždegiminių savybių.
13. Kumarinai. Kumarinai kvepia šviežia nupjauta žole ar šienu. Pjaunat žole ir yra išlaisvinami kumarinai. Jie yra labai efektyvūs ir gali turėti stiprų gydomąjį poveikį net mažomis dozėmis. Kumarinai pasižymi antispazminiu, antivirusiniu, antibakteriniu bei priešgrybeliniu poveikiu.
14. Furanoidai. Didžioji dalis eterinių aliejų, kuriuose randama furanų, yra spausti citrusiniai aliejai.

Išvardinti komponentai yra tik maža dalis visų sudedamų dalių, esančių kiekviename eteriniame aliejuje.

Vienas iš aliejaus grynumą nustatančių faktorių yra jo sudedamosios dalys. Tačiau jos gali būti paveiktos daugybės įvairių veiksnių, tokių kaip dirvožemio kokybė, trąšos, geografinis regionas, klimatas, aukštis, rinkimo metodas, distiliacijos procesas, net kokia augalo dalis buvo paimta eteriui išgauti. Norint pagaminti terapinės klasės eterinį aliejų, svarbiausia išgauti kuo daugiau subtilių aromatinių sudedamųjų dalių, kurių nepaveiktų aukšta temperatūra ar kontaktas su tokiais metalais kaip varis ar aliuminis. Taigi visi terapinės klasės eteriniai aliejai  turi būti distiliuojami nerūdijančio plieno talpose esant mažam spaudimui ir žemai temperatūrai. Tai išaugina produkto kainą, tačiau užtikriną kokybę.

Chemikams pavyko sėkmingai atkurti pagrindinius kai kurių eterinių aliejų komponentus bei kvapus laboratorijoje, tačiau šie sintetiniai eteriniai aliejai neturi terapinių savybių ir net gali būti pavojingi.

Pasaulyje yra išskiriama ar distiliuojama apie 300 eterinių aliejų. 98 procentai šiandien pagaminamo eterinio aliejaus yra naudojama kvepalų bei kosmetikos pramonėje ir tik 2 procentai produkcijos yra skirta terapiniam, medicininiam vartojimui. Galima turėti grynus aliejus, tačiau jei augalai buvo distiliuojami netinkamu paros metu ar neteisingai atliktos distiliacijos procedūros, sudedamųjų dalių, kuriuos paverčia aliejų terapiniu gali nebūti, todėl toks eterinis aliejus neatitiks terapinės klasės reikalavimų.

Straipsnį rašant remtasi knyga "Eterinių aliejų vadovas"